- išprantavoti
- ×išprantavóti tr. 1. išklausinėti, iškamantinėti: Slepiamus daiktus išprantavójau, t. y. iškamantinėjau, išklausinėjau J. Jis gudrus – iš jo nieko neišprantavósi Klov. Kol žmogų neišprantavosi, nepasitikėk! Trk. Jis norėjo išprantavoti, kur aš laikau pinigus Lnkv. 2. ištyrinėti: Vedys, par žiūros mėnesį išprantavójęs vesimą nuotaką, išbandęs josios visą būdą ir elgimos ..., su piršliu joja prie mergos nuotakos JR7. \ prantavoti; išprantavoti; paprantavoti; perprantavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.